PVM apskaičiavimui VMI ėmė taikyti retą rezervo taisyklę – advokato išaiškinimas ir rekomendacijos įmonėms

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. lapkričio 22 d. nutartimi administracinėje byloje (Nr. A-516-602/2017) ir 2018 m. birželio 12 d. nutartimi administracinėje byloje (Nr. eA-1272-442/2018) suformavo naują, mokesčių mokėtojams palankesnę praktiką ginčuose dėl 0 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifo taikymo.

 

LVAT nurodė, jog Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), pripažindama mokesčių mokėtojus nesąžiningais, žinojusiais apie dalyvavimą sukčiavime dėl PVM, remdavosi nepakankamais įrodymais. VMI tokią griežtą praktiką taikė ilgus metus.

 

Po minėtų teismo sprendimų tokios aplinkybės, kaip tiekimų atlikimas ne pagal sutarties sąlygas, prekių patiekimas nenustatytam asmeniui, dalyvavusiam sukčiavime, mokėjimų atlikimas grynaisiais pinigais iš trečiojo asmens sąskaitos, tinkamų įgaliojimų priimti prekes nepateikimas, nebėra vertinamos kaip neginčijami galėjimo arba turėjimo žinoti apie dalyvavimą sukčiavime įrodymai.

 

Advokatų profesinės bendrijos „ConsulTax" vadovaujantis partneris Albertas Kručkauskas atkreipia dėmesį, kad po šių LVAT nutarčių VMI teks ženkliai didesnė įrodinėjimo našta, o šiuo metu nagrinėjamų bylų rezultatas dėl pasikeitusios praktikos turėtų būti palankesnis mokesčių mokėtojams.

 

„Dėl pasikeitusios situacijos pastaruoju metu iš VMI jaučiamas nerimas – tikėtina, kad nebus surenkama tiek mokesčių, kiek buvo planuota. Mokesčių administratoriui tenka ieškoti naujos mokestinių patikrinimų strategijos ir krypties, kuri mokesčių mokėtojams nėra tokia aiški ir ištyrinėta. Pastebėjome, kad pastaruoju metu VMI vis dažniau imasi taikyti ganėtinai retą ir praktikoje nedaug girdėtą rezervo taisyklę", – pažymi advokatas A. Kručkauskas.

 

Pasak advokato, ši taisyklė sutinkama prekių tiekimo į trečiąsias šalis sandoriuose, kurie neatitinka trikampės prekybos taisyklių[1].

 

Pagal rezervo taisyklę, mokesčių administratorius prekių tiekimo vieta pripažįsta ne galutinę prekių gabenimo valstybę (pvz., jei Lietuvos įmonė prekes gabena iš Vokietijos į Latviją), o Lietuvą. Taigi, ši taisyklė yra išimtis iš bendrosios prekių įsigijimo vietos nustatymo taisyklės.

 

Pagal bendrąją prekių įsigijimo iš kitos valstybės narės vietos nustatymo taisyklę, prekės laikomos įsigytomis šalies teritorijoje (Lietuvoje), kai šių prekių gabenimas baigėsi Lietuvoje. Vadovaujantis šia taisykle, jei prekės buvo įsigytos iš vienos valstybės narės (pvz. Vokietijos) ir išgabentos į kitą valstybę narę (pvz. Latviją), prekių įsigijimo vieta būtų laikoma Latvija. Tuomet Lietuvos PVM mokėtojui kiltų pareiga registruotis PVM mokėtoju Latvijoje ir ten sumokėti prekių pardavimo PVM.

 

Tačiau VMI savo teikiamuose išaiškinimuose nurodo, kad praktikoje tokie asmenys nesiregistruoja PVM mokėtojais užsienio valstybėse, ir įsigydami prekes nurodo savo PVM mokėtojo kodą, suteiktą Lietuvoje. Galiausiai jie parduoda prekes užsienio asmenims (pvz. Latvijos) ne PVM mokėtojams, dėl ko, vadovaujantis bendrąją taisykle, PVM nebūtų sumokamas nei Lietuvoje, nei Latvijoje.

 

Tokiu atveju, siekiant užtikrinti prekių įsigijimo Bendrijos viduje apmokestinimą ir išvengti dvigubo to paties prekių įsigijimo apmokestinimo skirtingose valstybėse narėse, yra taikoma rezervo taisyklė. Pagal PVM įstatymo 122 straipsnio 2 dalies nuostatas, įtvirtinančias rezervo taisyklę, laikoma, kad prekių įsigijimas iš kitos valstybės narės įvyko šalies teritorijoje (Lietuvoje) ir tuo atveju, kai:

Tokiu atveju prievolė apskaičiuoti pardavimo PVM yra ne toje valstybėje narėje, kurioje baigėsi prekių gabenimas (ne Latvijoje), o toje, kurios PVM mokėtojo kodas buvo nurodytas įsigyjant prekes (Lietuvoje). Pagal rezervo taisyklę apskaičiuotą PVM Lietuvos įmonė galėtų susigrąžinti iš biudžeto patikslindama mokestinio laikotarpio PVM deklaracijoje įsigytų iš kitų valstybių narių prekių apmokestinamąją vertę, jei pateiktų įrodymus, kad PVM buvo apskaičiuotas ir sumokėtas Latvijoje.

 

Žinant naująją mokesčių administratoriaus taktiką, rekomenduojame visoms tarptautinius tiekimus vykdančioms įmonėms iš naujo persižiūrėti ir įvertinti, ar:

Neturint įrodymų, kad PVM buvo sumokėtas kitoje valstybėje narėje, kurioje baigėsi gabenimas, PVM pagal rezervo taisyklę bus apskaičiuotas Lietuvoje.

 

Advokatų profesinė bendrijos „ConsulTax" pagrindinė specializacija – mokestiniai ginčai.

 

Daugiau informacijos:

Advokato padėjėja Roberta Norkienė

+370 5 2653901
roberta@consultax.lt

 

 

[1] Trikampės prekybos sąlygos: 1) visos trys tokio sandorio šalys (asmenys) turi būti savo šalyse įsiregistravusios PVM mokėtojomis ir kiekvienas pirkėjas savo pardavėjui turi būti nurodęs savo PVM mokėtojo kodą; 2) iš ES valstybės narės tarpininko įsigytos prekės būtinai turi būti išgabentos trečiosios šalies narės pirkėjui; 3) toks išgabenimas turi būti patvirtintas įrodymais (Lietuvos PVM mokėtojas kitos valstybės narės PVM mokėtojui patiektų prekių apmokestinamąją vertę nustatytąja tvarka deklaruoja Prekių tiekimo į kitas ES valstybes nares ataskaitos FR0564 formos 14 laukelyje.)