„ConsulTax“ pasiekė pergalę klientui baudžiamojoje byloje Lietuvos Aukščiausiajame Teisme nenustačius žalos valstybei

Advokatų profesinė bendrija „ConsulTax“ sėkmingai apgynė Klientą baudžiamojoje byloje Lietuvos Aukščiausiajame Teisme, kurio teisėjų kolegija tenkino advokato Alberto Kručkausko kasacinį skundą ir panaikino Kauno apygardos teismo nuosprendį, kuriuo Klientas ir dar vienas asmuo buvo pripažinti kaltais dėl Baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos (piktnaudžiavimo bendrininkų grupėje).

Kasacinis teismas pritarė gynybos argumentams, jog nors tam tikri viešųjų pirkimų pažeidimai ir buvo nustatyti, tačiau nenustatyta, jog dėl jų buvo padaryta didelės turtinės ar neturtinės žalos valstybei. Didelė žala valstybei yra būtinasis piktnaudžiavimo sudėties požymis būtent ir skiriantis šį nusikaltimą nuo kitų panašaus pobūdžio teisės pažeidimų.

Teisėjų kolegija konstatavo, jog prokuroras padarytos turtinės ar neturtinės žalos neįrodė ir dėl to apeliacinės instancijos teismo motyvai dėl žalos valstybei egzistavimo buvo visiškai formalūs. Kasacinis teismas dar kartą pakartojo, jog netoleruotinos situacijos, kai bet kokie valstybės tarnautojų funkcijas reglamentuojančių įstatymų pažeidimai kvalifikuojami kaip nusikalstamas piktnaudžiavimas neanalizuojant, ar pakankamas veiksmų pavojingumas, ar pakanka duomenų žalai pagrįsti.

Minėtoje byloje gynyba pirmąją pergalę pasiekė dar pirmosios instancijos teisme, kurį pavyko įtikinti, jog baudžiamojoje byloje surinkti kriminalinės žvalgybos tyrimo duomenys (slapta įrašyti pokalbiai telefonu ir asmenų darbo kabinetuose, įrengiant ten specialias pasiklausymo priemones, asmenų slaptas sekimas) nėra leistini įrodymai baudžiamojoje byloje.

Vilniaus miesto apylinkės teismas pripažino kriminalinės žvalgybos tyrimo metu surinktus duomenis neteisėtais ir atsisakė jais vadovautis baudžiamojoje byloje, kadangi nustatyta, jog sankcionuojant kriminalinės žvalgybos veiksmus sankcijas skiriantys teismai priėmė formalias, nemotyvuotas nutartis, nepagrįstai išplečiant asmenų pasiklausymo galimybes. Tokios teismų sankcijos prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai dėl kriminalinės žvalgybos sankcijų pagrįstumo ir galimybių naudoti šiuos duomenis baudžiamosiose bylose.

Be to, Klientas pirmosios instancijos teismo taip pat buvo nuteistas 1 metų laisvės atėmimo bausme jos vykdymą atidedant pagal Baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalį (neteisėtą šaudmenų laikymą) už tai, jog kratos jo namuose metu, seife, kartu su teisėtai laikomu ginklu ir šaudmenimis, buvo rasta 12 vienetų mažiau pavojingos kategorijos ginklo šovinių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pritarė kasacinio skundo argumentams, jog tokia veika turi būti vertinama kaip mažareikšmė ir šioje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį pakeitė: bylą dalyje dėl neteisėto šaudmenų laikymo nutraukė dėl mažareikšmiškumo.