Pirmosios instancijos teismas tenkino Kliento pareiškimą ir pripažino, kad Klientas nuosavybės teise įgijo patalpą, kuri buvo susijusi su atskiru Nekilnojamojo turto registre registruotu nekilnojamojo turto objektu.
Byloje kilo ginčas dėl Kliento sudarytoje pirkimo-pardavimo sutartyje minimos patalpos teisinio statuso ir jos priskyrimo Klientui priklausančiam butui. VĮ „Turto bankas" ir VĮ „Registrų centras" laikėsi pozicijos, kad ginčo patalpa nepateko į pirkimo-pardavimo sutarties dalyką, kadangi atitinkamu laikotarpiu ji buvo siejama su kitu Nekilnojamojo turto registre įregistruotu butu.
Teismas šią poziciją atmetė, įvertinęs istorinius dokumentus ir faktines aplinkybes. Sprendime pažymėta, kad nors ginčo objektas ilgą laiką buvo registruojamas kaip gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto objekto sudėtinė dalis, po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šis objektas nebuvo apskaitomas kaip butas nei Vilniaus miesto savivaldybėje, nei VĮ „Turto bankas", taip pat nebuvo vertinamas kaip savarankiškas privatizavimo objektas.
Byloje Kliento interesams atstovavo „ConsulTax" advokatas Olegas Kakurinas.